Kaip lietuviams sekasi kurti kortų žaidimus?

„Slaptas žodis“

Kadangi dabar yra šaltibarščių manija, žaidimo „Slaptas žodis“ dėžutė tikrai atkreipia dėmesį.

Įdomu tai, kad šio žaidimo taisyklės yra tokios trumpos, kad joms net nereikėjo atskiros taisyklių knygelės, jos tiesiog atspausdintos ant dėžutės nugarėlės. Žaidimo esmė yra tokia, jog žaidėjas išsitraukia dvi korteles – vieną su klausimu, antrą su užduotimi t.y. slaptu žodžiu – ir žaidėjas turi atsakyti į pateiktą klausimą, o pasakodamas dar į savo istoriją įpinti slaptą žodį.

Kai pasakojimas baigiamas, kiti žaidėjai turi spėlioti, koksgi buvo tas slaptas žodis. Jei kuris nors žaidėjas atspėja – jis gauna tašką, jei niekas neatspėja – pasakotojas gauna tašką.

Kai pirkau šitą žaidimą, tikėjausi, kad jis bus panašus į Alias – labai nesudėtingas, bet linksmas, išjudinantis žmones, leidžiantis pasijuokti, beeet nelabai man pavyko pasijuokti iš šito žaidimo, nes kartais klausimo ir slapto žodžio kombinacija yra logiška, o kartais – ne.

Pavyzdžiui, klausimas „Profesija, kurią norėtum pasimatuoti. Kodėl?“ ir slaptas žodis „Ligoninė“ visai gerai dera. Tokiu atveju galima pasakoti, kad „norėčiau padirbti sesele ligoninėje“.

Bet kartais kombinacijos gali būti ir tokios, kad klausimas yra „Su kokiomis grožio priemonėmis labiausiai draugauji?“, o slaptas žodis „Asfaltas“. Kaip ir būtų galima šiuo atveju įpinti tą žodį į istoriją ir pasakoti, kad „turėjau labai mėgstamą kremą, bet sudaužiau buteliuką ir išpyliau jį ant asfalto“, bet akivaizdu, kad aš čia ne visai į temą atsakinėju, pritempinėju tą slaptą žodį ir dėl to lengva jį atspėti.

Žaidimo idėja kaip ir faina, paprasta labai, bet nelabai jis man patiko.

Žaidėjų skaičius: nuo 2; rekomenduojamas amžius: 10+.

„Blogiausias prezidentas“

„Kaip norėčiau su artimaisiai padiskutuoti apie politiką“ – turbūt pasakė niekas niekada. Na, o jeigu jau norit konfliktų, pagilintų žaizdų, tada jau galit išsitraukti stalo žaidimą „Blogiausias prezidentas“.

Tai yra diskusijų žaidimas, kuriame yra sudėliojamos kortelės su kandidatų savybėmis ir tada žaidėjai turi balsuoti už tuos kandidatus. Jeigu kažkuris iš kandidatų surenka daugumą balsų, už jį balsavę žaidėjai gauna po tašką. Tų kortelių su savybėmis yra visokių, yra tikrai blogų savybių (pvz., myli kyšius), yra tokių diskutuotinų, kur kažkam gal labai skauda, o kažkam visiškai nerūpi (pvz., žada uždrausti rūkyti) ir yra tokių visai komiškų variantų (pvz., laiko save rožiniu drakonu).

Kokią problemą aš matau su tokiais diskusijų, istorijų pasakojimų žaidimais yra tai, kad jie daugiau negu įprasti žaidimai, priklauso nuo pačių žaidėjų. Ar žaidėjai turės įdomių istorijų, ar turės gerų argumentų, ar bus linkę diskutuoti ir ginčytis?

Pavyzdžiui, jeigu žaidžiu su savo antra puse, artimais draugais, gali būti labai neįdomu, nes mes galimai turim vienodą požiūrį, vienodas vertybes ir tiesiog dažnai nubalsuosim už tą patį kandidatą ir pereisim prie kito raundo, net nebus dėl ko diskutuoti. O jeigu ir neturim vienodo požiūrio, tai aš nelabai norėčiau susipykti su draugais dėl stalo žaidimo, nes ant kortelių yra ir keletas aštresnių temų.

Nors žaidimo pavadinimas nurodo, kad bus išrinktas „blogiausias“ prezidentas, tačiau būtent šito man ir pritrūko pačiame žaidime. Norėjosi, kad būtų kažkokie keli turai, kur galbūt galėtume iš vienos poros išrinkti blogiausią prezidentą, tada iš kitos ir jie po to susitiktų galutinėje blogiausio prezidento kovoje. O dabar tiesiog sudedam korteles, nubalsuojam ir viską išmetam, vėl sudedam naujas korteles, nubalsuojam ir išmetam.

Žaidimas nesivysto ir dėl to šiek tiek nuobodu yra.

Žaidėjų skaičius: 2 - 9; rekomenduojamas amžius: 16+.

„Collecto“

Esu girdėjusi, kad „Collecto“ vadina atvirkštiniu „UNO“ – nes vietoje to, kad atsikratytum kortų, čia reikia rinkti rinkinius: arba tos pačios spalvos kortas, arba su tuo pačiu skaitmeniu. Savo ėjimo metu žaidėjai traukia, deda kortas arba naudoja veiksmo kortas.

Man šiek tiek buvo sunku žaisti, nes kai kurios ikonos ant veiksmo kortų labai sunkiai siejasi su veiksmo kortos funkcija. Pavyzdžiui, gynybos korta su ženklu „X“ man atrodo kaip blokas, kurį dedi kitam žaidėjui, nes žaidžiant „UNO“ aš jau taip esu įpratusi, tačiau 6iame žaidime šita korta saugo mane, jei kažkas nori panaudoti veiksmo kortą prieš mane.

O kita korta su „+“ ženklu yra džokeris, t.y. ją galima naudoti kaip bet kurią kitą kortą. Man taip norėtųsi, kad ji kažką didintų, kad aš daugiau kortų galėčiau pasiimti ar kažkas tokio, nes juk tokia įprastai ir būna pliuso reikšmė, ne?

Tiesiog man žaidžiant smegenyse buvo didelis disonansas tarp to, ką simbolis mano suvokimu reiškia ir ką jis iš tikrųjų reiškia žaidime. Ir šiaip šito žaidimo partijos man kažkaip labai trumpos visada gaudavosi, aš net azarto nespėdavau pajusti.

Žaidėjų skaičius: 2 - 8; rekomenduojamas amžius: 6+.

„Catuto“

Kitą „O!“ serijos žaidimą – „Catuto“ – teko galimybė išbandyti šiais metais Druskininkuose vykusiame „PineCon“ stalo žaidimų festivalyje ir turiu pasakyti, kad jis yra visiškai identiškas žaidimui „Bebrų gauja“, gal tik pora naujų efekčiukų įdėta.

Tą kopijavimą aš neigiamai vertinčiau, bet kiek teko ieškoti, naujo lietuviško „Bebrų gaujos“ žaidimo prekyboje nėra, tad jei labai norite išbandyti „Bebrų gaujos“ žaidimą (o jis tikrai fainas), tai galite nusipirkti „Catuto“, nes ten identiškos taisyklės.

Žaidėjų skaičius: 2 - 8; rekomenduojamas amžius: 6+.

Bendrai kalbant apie „Collecto“ ir „Catuto“, tai nesuprantu, kodėl lietuvių leidykla „Kadabra“ vis dar leidžia žaidimus su rusiškomis taisyklėmis. Kitos Lietuvoje prekiaujančios leidyklos spausdina tik lietuvių, latvių, estų, kartais dar anglų kalbos taisykles ir joms to pakanka, kad pasiektų tikslinę auditoriją.

Jeigu jau taip nori daug kalbų turėti, tai geriau ukrainiečių kalbą dėtų.

„Heated“

Žaidimo esmė yra tokia, jog yra kortos su pliusiniais arba minusiniais laipsniais ir žaidėjas ant stalo priešais save turi susidėlioti tokias kortas, kad tų laipsnių suma būtų lygi +13.

Aišku, čia vieni žaidėjai gali bandyti trukdyti kitiems ir užmesti kažkokią reikalus gadinančią kortą, be to jei žaidėjo kortų suma yra -13, tai jis sušąla, jei +16 – tai sudega. Taip pat yra ir keletas veiksmo kortų, kurios leidžia apsisaugoti nuo kitų žaidėjų, leidžia kažką kitą užblokuoti ir t.t.

Žaidžiau šitą žaidimą ir vieno renginio metu su pačiu jo kūrėju, žaidžiau jį ir namuose su draugais, bet kažkaip neužkabino jis manes, dar turbūt nepadeda ir tai, kad jis man kažkiek primena klasikinį kortų žaidimą „21“. Tiesiog atrodė, kad arba sau ramiai korteles dėlioji ir sieki tos +13 laipsnių temperatūros, kad laimėtum, arba kitiems užmetinėji blogas kortas, bet tada pats savo tikslų nepasieki.

Mačiau, kad per renginius kitiems patiko, tai galbūt galima daryti išvadą, kad čia yra ne mano tipo žaidimas.

Žaidėjų skaičius: 3 - 6; rekomenduojamas amžius: 7+.

Nors kai „Pinecon“ festivalyje, jis buvo išrinktas kaip geriausias praėjusių metų žaidimas, man kilo keletas kausimų: iš kokių žaidimų buvo renkamasi, kokie buvo kriterijai ir kokie argumentai, kad šitas žaidimas yra geriausias?

Aš parašiau vienam iš komisijos narių ir jis nurodė, kad „kažkokių nustatytų kriterijų nėra“.

Tai iš esmės nėra renkamas originaliausias žaidimas, žaidimas su geriausiu dizainu, žaidimas su kokybiškiausiomis detalėmis, plačiajai auditorijai geriausiai prieinamas, suprantamas žaidimas („Heated“ žaidimo taisyklės yra atspausdintos ant balto lapo ir dar su klaidom, tas žaidimas net neatrodo užbaigtas).

Ne, čia tiesiog komisijos nariai pagal savo skonį surašo savo favoritus. Tai realiai galima balsuoti tiesiog už savo draugus, pažįstamus, nes nereikia pateikti jokių argumentų ir jeigu būtų parinkti kiti komisijos nariai, mes turėtume visiškai kitą rezultatą.

Kaip ir nutiko su „LT GAME AWARDS“ – ten kaip geriausias praėjusių metų stalo žaidimas buvo apdovanotas „Flow“.

„Baltų dievai“

Pirmasis žaidimas – „Baltų dievai“ – mane sudomino savo tema ir gražiomis iliustracijomis. Šiaip buvo šiek tiek keista, kad taisyklių knygelėje nėra aprašytos visos taisyklės, nors tuščių puslapių buvo likę. Vietoje to, ant plėvelės, į kurią buvo supakuotas žaidimas, buvo tiesiog užklijuotas QR kodas, kuris vedė į taisykles pateiktas internete.

Kodėl taisyklės nėra taisyklių knygelėje?

O šiaip taisyklės yra tokios: yra puolantysis ir besiginantysis žaidėjas. Puolantysis žaidėjas padeda ant stalo tam tikrą kiekį kortų, o tada besiginantysis žaidėjas turi apsiginti naudodamas kortas su aukštesniu skaičiumi. Jei žaidėjas sėkmingai apsigina, jis padeda visas kortas į panaudotų kortų krūvelę ir puola kitą žaidėją, o jei to nepavyksta padaryti – turi pasiimti visas kortas sau.

Žaidėjų skaičius: 2 - 5; rekomenduojamas amžius: 5+.

O toliau kiti 4 kortų žaidimai, kuriuos pristatysiu, man labai primena klasikinius žaidimus, kurios galima žaisti su paprastomis kortomis. Jei norite, galite padaryti trumpą proto mankštą – aš trumpai pateikiu kiekvieno žaidimo taisykles, o Jūs galite pabandyti atspėti, į kokį klasikinį kortų žaidimą šios taisyklės yra labai panašios. Savo spėjimus palieku pačioje teksto apačioje.

Žinoma, aš suprantu, kad stalo žaidimų mechanikos dažniausiai nėra saugomos autorinių teisių, tai kaip ir nėra nusikaltimas jas kopijuoti, tačiau iš vartotojo pusės žiūrint, sumokėti daugiau negu 10 eurų ir dėžutėje rasti tiesiog klasikinį kortų žaidimą – žiauriai užknisa.

„Drink King“

Antrasis žaidimas – „Drink King“ – TikTok‘e renka nemažai peržiūrų su savo humoristiniais video, tai ir aš nusprendžiau pažiūrėti, kas čia gero.

Žaidimo metu žaidėjai ratu deda užverstas kortas į krūvelę, kol kuris nors žaidėjas nusprendžia patikrinti kitą žaidėja ir atverčia paskutinę jo padėtą kortą, o atversta korta parodo, kuris žaidėjas gauna nuobaudą ir turi pasiimti visą kortų krūvelę sau.

Žaidėjų skaičius: 3 - 6; rekomenduojamas amžius: 20+ (ant žaidimo dėžutės ši informacija nepateikta, bet tokį amžių lemia pati žaidimo tema ir taisyklės).

„Crazy baba“

Trečiasis žaidimas – „Crazy baba“ – turi visai mielas, bet spėčiau, kad su dirbtiniu intelektu sugeneruotas iliustracijas. Vienų patiekalų lėkštės iš šono nupieštos, kitų labiau iš viršaus, o omletas iš vis be lėkštės mėtosi. Močiutės piešimo stilius taip pat man neatrodo vientisas visose kortose.

Na, o žaidimo taisyklės yra tokios: kortos išdalijamos po lygiai kiekvienam žaidėjui. Kiekvienas žaidėjas atsikrato turimų kortų porų. Ir tada pagal laikrodžio rodyklę, kiekvienas žaidėjas traukia kortą iš dešinėje esančio žaidėjo. Jei ta korta susidubliuoja su jau turima korta, tada susidariusią porą galima išmesti. Pralaimi tas žaidėjas, kuriam lieka korta be poros.

Žaidėjų skaičius: 3 - 8; rekomenduojamas amžius: 5+.

„Hot potato“

Ketvirtojo žaidimo – „Hot Potato“ – iliustracijos taip pat kelia abejonių dėl savo kilmės, nes atrodo, kad jos turėtų būti susijusios su bulvėmis ar jų lupenomis, bet kai kur man jos į akmenis panašesnės.

Žaidimo pradžioje prieš kiekvieną žaidėją padedamos 3 užverstos kortos, 3 atverstos ir 3 kortas jis gauna į rankas. Pirmasis žaidėjas padeda vieną arba daugiau vienodos vertės kortų. Kitas žaidėjas turi dėti tokią pačią arba aukštesnės vertės kortą. Ir taip žaidžiama, kol rankose nebelieka kortų, tada žaidžiama su atverstomis kortomis, o paskui ir su užverstomis kortomis. Laimi žaidėjas, kuris pirmas atsikrato visų kortų.

Žaidėjų skaičius: 2 - 6; rekomenduojamas amžius: 7+.

Bendras vertinimas

Bendrai vertinant, dar neradau tokio lietuviško kortų žaidimo, kuriuo labai džiaugčiausi ir siūlyčiau visiems išbandyti, bet labai smagu matyti, kad lietuviai kuria, auga šioje srityje ir tikiuosi, kad ateityje bus daugiau žaidimų, kurie bus labiau originalūs ir mažiau nukopijuoti.

Atidžiau stalo žaidimus galite apžiūrėti čia:

Proto mankštos rezultatai:

1. Baltų dievai – Durnius

2. Drink King – Melagis

3. Crazy baba – Pikų dama / Senmergė

4. Hot potato – Palace / Shithead (lietuviško pavadinimo neradau, bet gal kažkas žino? :) )